Sąvokos
Bauhauzas (Bauhaus) – architektūros ir meno mokykla, veikusi Vokietijoje nuo 1919 iki 1933 m., įkurta Walter Gropius’o. Bauhaus judėjimas siekė suvienyti meną ir pramonę, sutelkiant dėmesį į funkcionalumo, paprastumo ir geometrinės abstrakcijos principus.
Funkcionalizmas – XX a. tarpukario periodo architektūros kryptis (siauresnė modernizmo dalis).
Konstruktyvizmas – konstruktyvizmo architektūra ir dailė atmetė istorinius stilius ir siekė kurti ekspresyvią dinamišką, netgi teatrališką naujos socialistinės valstybės įvaizdį formuojančią aplinką. Kūrybai būdinga logika, tikslingumas, racionalumas, pramoninių medžiagų (metalo, stiklo), techninio apdorojimo (suvirinimas) estetizavimas, pramoniniu būdu pagamintų elementų naudojimą.
Minimalizmo architektūrà – Minimalizmo architektūros ištakos – modernistinės purizmo, racionalizmo, funkcionalizmo architektūros atstovų (Le Corbusier, W. Gropijaus, L. Mieso van der Rohe’s) kūryba, 6 dešimtmečio ir vėlesnis minimalistinis menas, 20 a. pradžios rusų konstruktyvistų, suprematistų judėjimai (K. Malevičius).
Modernizmas – (pranc. modernisme < moderne – naujas, šiuolaikinis), 19 a. pabaigos – 20 a. sąjūdis dailėje, architektūroje, literatūroje, muzikoje. Tai yra ženkliai platesnė meno sąvoka nei funkcionalizmas. Modernizmu šiais laikais vadinamos viso XX a. meno kryptys, kurioms būdingas tradicinių išraiškos formų ir puošybos atsisakymas.
Neoplasticizmas – (pranc. néoplasticisme, neo… + gr. plastikos – vaizduojamasis), XX a. 2–3 dešimtmečio modernistinės dailės (dažniausia tapybos) kryptis; geom. abstrakcionizmo atmaina; atsisakoma vaizduojamosios dailės elementų, kiekvieno daikto arba reiškinio esmė perteikiama horizontalių ir vertikalių linijų, spalvotų plokštumų kombinacijomis.
Racionalizmas – pirmosios XX a. pusės moderniosios architektūros krypčių (funkcionalizmo, konstruktyvizmo) stilistinės tendencijos, kurios reiškėsi paprastų (neretai geometrizuotų), konstruktyvių ir funkciškai tikslingų architektūrinių formų, taisyklingo ir racionalaus planavimo akcentavimu, naujų industrinės statybos būdų ir statybinių medžiagų naudojimu.
Taikomasis menas – vadinamos meno šakos, kurių gaminiai skirtingai nuo laisvųjų menų objektų turi funkcinę paskirtį ir naudojami buityje arba vaizdinės informacijos perdavimui. Taip pat, skirtingai nuo amatų, taikomieji menai siekia asmeninio, eksperimentinio sprendimo ir atotrūkio nuo tradicijos ar duoto pavyzdžio.